- kaisti
- 2 kaĩsti, kaĩčia, kaĩtė
1. tr. R, N, K, M statyti puodą ant ugnies, kad šiltų; šildyti: Kaĩčia puodą ant ugnies Dkš. Aš kaičiù puodą barščių, kopūstų prie ugnies J. Jie dar gulėjo, o aš jau pusryčius kaičiau Lkš. Jau laikas pusryčiam kaĩsti Skrd. Motriškosios paejo į numus pietų kaisti Brs. Jau kaičiù vakarienę Kt. Ji duonai maišyt vandenį kaĩčia Lš. Dabar kaĩsk kiaulėm Ėr. Kareivis vėl iš naujo pradėjo kaisti pusryčius BsPIII23. Da prosas nekaistas (nepridėtas anglių) Ėr. Ant ugnies kaitam [v]andinį drabužiams skalbti S.Dauk. Merga valgyt bekaičianti JD115. ^ Nekaisk puodą, kol paukštį nenušovei suv. | refl.: Parėję kaĩsis jos bul'bų Slm.
2. intr. prk. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kad kaĩčia šuva paskui zuikį, tai net rūksta Mrs. Žiūrau, kad kaĩčia visi namo, tai net žemė rūksta Srj. Žiūro vyrai, kad jis jau kaĩčia prieš kalną Rdm.
3. tr., intr. šildyti: Ik saulei kaĩtant džiovink šieną J. Dienai labiau kaitant N.
◊ káilį kaĩsti mušti: Kai pareisi namo, tai, vaikel, tau tėvas káilį kaĩs Lš.\ kaisti; antkaisti; atkaisti; įkaisti; iškaisti; nukaisti; pakaisti; parkaisti; perkaisti; prakaisti; prikaisti; sukaisti; užkaisti
Dictionary of the Lithuanian Language.